Kas atrado biofunkcinio tyrimo metodą?

1952 m. vokiečių mokslininkas R. Folis pastebėjo, kad žmogaus organizmą galima ištirti skenuojant elektromagnetinėmis bangomis. Be abejo, tuomet nebuvo kompiuterių, kreives rodė oscilografai, vadinti „vamzdžiais“ ir ištirti žmogaus organizmą buvo kur kas sunkiau. Pats principas nepasikeitė iki šiol. Keitėsi tik priemonės. Visų biofunkcinių tyrimų esmė ir yra šio vokiečių mokslininko sukurta programa, kurią vėliau tobulino kiti mokslininkai. Vienos programos atpažįsta kelis šimtų ligų, kitos - naujausios - keliasdešimt tūkstančių. Vis dėlto svarbu ne tik pats prietaisas, kuriuo atliekamas biofunkcinis tyrimas, bet ir tyrėjas, t.y. žmogus. Tai, ką rodo programa, dar reikia ir teisingai suprasti, atėjusiajam išsitirti paaiškinti. Taigi daug lemia ir tyrėjo sąžiningumas, patirtis ir atsakingumas.

Tyrimas rekomenduojamas tiems, kas prastai jaučiasi, skundžiasi nuovargiu, galvos skausmu, nutukimu ar liesumu, atminties susilpnejimu; jei vartoja antibiotikus, harmonus ar šiaip įvairius vaistus; nori sužinoti ar turi parazitų; jei sergančių alergija, lėtine sloga ar bronchitu gydymas neefektyvus arba jeigu paprasčiausiai nori būti sveiki ir laimingi!

Tai yra tik ligų profilaktika, diagnostika. Reikėtų įtariai žiūrėti į tuos, kurie siūlo pagydyti biofunkciniu tyrimu. Tiesa, pastebėjome du žmonių tipus. Nors gydytis patariame pas gydytojus, išmanančius savo darbą, yra žmonių vis tiek prašančių pagalbos: ką man dabar reikėtų gerti, ką naudoti, kaip gydytis toliau? Kiti priešingai – į menkiausią patarimą reaguoja labai jautriai.

Tą dieną reikėtų negerti tonizuojamųjų gėrimų, kavos, nevartoti vaistų. Moterims tyrimas neturėtų būti atliekamas per mėnesines ir 4–5 dienas po jų. Dažniausiai netiriami ir kūdikiai iki trejų metų. Tačiau ne dėl to, kad tyrimas gali jiems pakenkti. Paprasčiausiai jie ramiai neišsėdi… 😃

Kokia yra tyrimo eiga? Ar reikia bijoti skausmo, kaip nors iš anksto tam ruoštis?

Tikrai ne. Reikia tik nusiimti žiedus, auskarus ir pan. Tyrimas neinvazinis ir nekenksmingas. Tuomet pacientui uždedamos ausinės ir elektromagnetinėmis bangomis organizmas skenuojamas, t. y. vyksta dialogas – programa „kalbasi“ su smegenimis. Kaip aš juokauju, per ausis čia galima pamatyti ir žarnas. Seniai žinoma, kad žmogaus kūnas, visos ląstelės nėra statiškos. Vieni nuo žmogaus sklindančias bangas vadina tiesiog aura, vibracijomis, bioenergetiniu lauku, o mokslas – elektromagnetinėmis bangomis. Tie virpesiai matuojami hercais ir vadinami dažniais. Jeigu yra virpesiai, tai yra ir garsas, kuris matuojamas decibelais. Juos šis metodas ir išmatuoja. Tačiau kas iš to, kad tik išmatuosi? Gautą informaciją reikia palyginti. Todėl programoje įvestos etaloninės kreivės ir koordinatės. Kitaip sakant, programa žino, kaip turėtų atrodyti sveiko žmogaus – vaiko, suaugusiojo, pagyvenusio žmogaus (skirstant dar pagal amžių, lytį ir kraujo grupę) – kiekvieno organo virpesiai. Atėjusiojo išsitirti nuskenuota informacija lyginama su etalonine. Ir taip matosi, kur yra pakitimai, nukrypimai nuo normos.

Nederėtų manyti, kad šis tyrimas daro stebuklus, kad tai yra panacėja nuo visų ligų. Jis skirtas daugiau gairėms nustatyti, ką reikėtų dar išsamiau tirti, ar jau reikia kreiptis į tam tikros srities gydytoją profesionalą ir pan.

Šio tyrimo kainos labai skiriasi. Kodėl? Kaip žinoti, kokių tyrėjų geriau vengti, o kas tyrimą atliks profesionaliai?

Daug kas priklauso ir nuo prietaiso, programos, su kuria dirbama. Kaip minėjau, yra tokių, kurie atpažįsta tik kelis šimtus ligų, ir tokių, kurie parodys kelis tūkstančius. Nuo to priklauso tyrimo kaina. Verta atkreipti dėmesį į tai, ką jums siūlo išsitirti. Galbūt bus atliekamas tik parazitų, mikrofloros tyrimas? Jis irgi labai naudingas, bet paprastesnis, todėl ir kainuoja mažiau.

Beje, kai kurie prietaisai gali parodyti ir naudojamų vaistų tinkamumą konkrečiam organizmui. Ištirti visų įmanomų žolelių poveikį užtruks labai ilgai. Tarkime, kaip jūsų organizmą veikia varnalėša arba čiobrelis? Tai pasaka be galo. Tačiau ištirti reakciją į konkrečiai paskirtą vaistą labai naudinga. Ypač jeigu jaučiate, kad jis jums sukelia neigiamų šalutinių pasekmių.

Nemanau, kad šiuolaikinėse laboratorijose nebūtų įmanoma ko nors ištirti. Deja, ne visada gydytojai žino, ką tiksliai tirti, ko ieškoti. Be to, visi tyrimai kainuoja. Kuo jis specifiškesnis, neįtrauktas į nemokamų sąrašą, tuo brangiau kainuoja tiek laboratorijai, tiek pacientui. Kiekvienai bakterijai ištirti reikia imti skirtingus pasėlius, auginti juos. Kas tuo užsiims profilaktiškai? Kirmėlinėms ligoms nustatyti biofunkcinis tyrimas yra palankiausias. Tą teigia ir žymus liaudies medicinos gydytojas bei sveikos gyvensenos propaguotojas G. Malachovas. Neužtenka nustatyti, kad žmogus turi kirmėlių. Svarbu tiksliai žinoti – kokių. Nuo to priklauso ir gydymo metodas, paaiškėja daug kitų ligų priežasčių.

Be abejo, taip. Visų pirma odos ligų, taip pat sąnarių, bronchinės astmos ir t. t. Jeigu atlikote visus įmanomus tyrimus, gulėjote ligoninėje, o sąnarius vis tiek skauda, reikėtų pasitikrinti žarnyną – galbūt ten tūno koks nors parazitas… Dauguma susirgimų priskiriami prie infekcijų. Kai skaitai apie kokią nors ligą, vis randi parašyta – „infekcinės kilmės“. Kitaip tariant, tai reiškia, kad organizme gali būti parazitų.